2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

Ką vaikas mato mamos akyse?



Žinote, būna geri vaikai ir būna blogi vaikai. Geri vaikai gerai miega, gerai valgo, meiliai šypsosi, klusniai eina vedami už rankytės, ramiai sau žaidžia su žaisliukais, kai mama užimta, mokykloje gerai mokosi, o po pamokų noriai bėga i baletą, chorą ir keramiką... Visai kitaip su blogaisiais. Mamos išvirtą košę jie spjauna ant grindų, paguldyti miegoti penkis kartus kviečiasi atsigerti, į tualetą, uždegti šviesytę, užgesinti šviesytę, užkloti, nukloti, ir apskritai mamos meiliai apvilkta pižama su voru žmogumi jiems nepatinka... Parduotuvėje krenta ant grindų, nes nori šokoladinio sūrelio, o darželyje sukruvina nosį draugui, kuris pasakė, kad jo mama gražesnė. Mokykloje pamiršta paruošti pamokas, choras juos užknisa, o per kūno kultūros pamoką susiplėšo kelnes... Gerai, kai vaikai geri, tiesa? Gerą vaiką juk daug lengviau mylėti ir draugams gali papasakoti apie jo pasiekimus...

Tai va. Knyga apie tai, kas atsitinka geriesiems - tiems gabiems ir jautriems vaikams, kurie labai anksti išmoksta atpažinti ir patenkinti suaugusiųjų lūkesčius. Apie tai, kas įvyksta, kai mamos akys, tarsi kreivas veidrodis, vaikui atspindi ne jo atvaizdą, o mamos įsivaizdavimą, koks jis turi būti.

Priverčia susimąstyti. Tikrai.


Alice Miller "Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška". Vilnius: Vaga, 2011.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą