Skridau

prisimenu
skriejau veja
nejausdama
žolės po kojom
be nuovargio
lengva lengva

pasišokėjau
atsispyriau
senas ąžuolas
įaugęs šaknimis
į svaigų šlaitą
staiga nuskriejo

plasnojau rankomis
tarsi sparnais
laisva laisva
nusimečiau
kas sunkiai
svėrė žemėn

laiminga
patikėjau
kad skrendu
tada atsibudau

neberadau

sparnu